Smuiko rauda

Už lango griežia smuikas.
Jo stygų aidas tarsi strėlės
Drasko širdį ir jausmus.
Kažkas nuskrido ar tiesiog praėjo,
Išgirdęs sielos muzikos garsus.

Skambant melodijai praėjo,
Bet nesustojo, neišgirdo
To seno smuiko stygų verksmo,
Kurios gyvenimą vėl grojo
Ir kurios laimės dar ieškojo.

Bet smuikas dar vis griežia.
Ir liejasi melodija sena...
Taip norisi klausytis jos, klausyti...
Nors stygų aidas silpsta pamažu,
Bet širdyje taip lengva ir ramu.