amžinai

jie buvo tie
kurie yra.
aplipę amžinybe
ieškojimuos prailgę pirštai pasiklydę
gal tobula
gal atbula dvasia.


ne visi jie meldėsi
visi tikėjo
(tie kurie tiki -
kalba -
nesimeldžia)
ir pyko ant savęs
- ant tų
kur širdį beldžia
nebenorėt
norėjo...


nekalbūs
žingsniais per gyvenimą
darbus iš praeities apžvelgia

jie žino adresą
bet niekad ten nebūna
o būna ten kur adreso nežino

kur nesikeikia -
keiktis verčiantys kitus
užstoję saulę
saulės spinduliais
ir smerkia
smerkia spalvomis pilkus.

jie buvo tie
kurie yra
kurie ir bus.