Neprimink vakardienos:
Skaudžiai asiūkliai žeidė,
Lūžo nuodingi žodžiai
Į mano krantus.
Aš neišėjus. Tik laukiu,
Kol peraugs tyla rūdis,
Kol vieškelis pražydės
Atgailaujančių plaštakėlėm...
Svyra į mano delnus
Ilgesio pakalnutės,
Kalas į lango būtį
Vosilkom išsikvėpinęs
Rugpjūtis.
Neprimink vakardienos.
Jos juk visai nebuvo-
Tik plaukė per mano
Laiką rudenio
Šaltos liūtys...