Iš pabirusių minčių

Yra keletas taisyklių.

Nerūkyti kambaryje, prikrautame storų knygų.

Nekalbėti lyjant - viskas užpildyta.

Nemaišyti juodos ir baltos spalvų - atsiveria plynė.

Uždarai erdvei skendint tamsoje, apšviestoje baltos pusnies, baik rašyti laišką, išrautą blakstieną priklijuojant vietoj pašto zenklo.
Nuo sienų žvelgiančios pageltusių protėvių iš nuotraukų akys nesupranta, ką veikia čia pat sukabinti mėnuliai iš zėrinčios medžiagos.

    - Pirkite sušalusių rožių! Pirkite sušalusių rožių!
    - Kiek?
      Pauzė, pazymėta nuostaba.
    - Nieko. Atiduodu veltui.
      Pirštams liečiantis pasaulis persisuka į kita pusę.

Piešti žmones, stovinčius aukštyn kojom, galima įvairiai. Piešti žmones, paprasčiausiai stovinčius aukštyn kojom. Arba apversti lapą aukštyn kojom ir piešti žmones, stovinčius ne aukštyn kojom. Rezultatas tas pats.

Kapinėse per daug Marijų, nudaužtom galvom. Pasimetusiais kūnais. Pabėgusiomis, viskuo besibodinčiomis sielomis.

Ant sutrypto sniego numestos mandarinų luobos bando apsimesti saulės šviesuliais. Užklydusiais paišdykauti.