***

Šį nykų ir vienišą vakarą prisiminiau...
Kai žaidėme laukuos nuogi, mažučiai,
Kai gaudėm drugelius ir kuždėjomės parkritę
                                                lapų karalijoj,
Atbėgo pamotė tavoji, išvaikė drugelius
Ir nusivedė tave į sudegintus namus.

Tą kartą nieko nesupratęs (juk ką galėjo
                                    tesuprasti mažas vaikas?)
Aš pakilau ir nuėjau į savąją tylos pilaitę,
Pastatytą jūros vidury, ant siūlo pakabintą.

Margi drugeliai taipogi nieko nesupratę
nuskrido į savus namus - į saulę.
Beliko lapų karalijoj išgulėtos gėlės...

..............................
P. S. Čia tik pradinis variantas..