Mintis apie jaunimą

Primenu tas dienas, kai paaugly norėdamas išsiskirti pasirinkdavo tokius stilius kaip „metalas“, „gotika“, „pankizmas“ ir taip toliau, bet dabar kai įšeini į gatvę matai, tik mases jaunuolių ir šiek tiek vyresnių jaunuolių, kuriems visiškai nusispjauti į buvimą savimi. Dabar jaunimo išsiskirymo iš savo tarpo bendraamžių tampa kuo greitis būdas tapti suaugusiu, o tai yra kuo daugiau išsidažyti veidą, kad vietoje 15 metų tau „duotų“ 20 ir kuo greičiau pradėti rūkyti arba vartoti alkoholį, kad atrodytum „šūstresnis“ savo kolegų tarpe, kuriems, kaip močiutės sako, dar pienas nuo lūpų nenudžiūvęs. Žinoma, dabar merginoms nuo 12, gali ant lūpų ne pienas būti nenudžiūvęs, juk taip greitai trokštama suaugti, subręsti ir įrodyti kad esi vertingas sekso ir priklausomybių persmelktoje visuomenėje. Juk tai taip be galo svarbu. O išėjus į gatvę vėliau vakare, kad ir į parduotuvę, nubėgti nusipirkti minėto pieno, ne tik kad gali būti tokių treninguotų personų apvogtas, bet dar ir į snukį gali gauti. Dažniausiai juk į snukį norisi gauti už ką nors vertinga, pavydžiui Tėvynę ar garbę, bet gauti į snukį dėl „mandresnio“ telefono arba šiaip, už nieką, kažkaip jau baisiausiai nuvilia. Taip netgi depresija apimti gali. O merginoms tokiu atveju dar baisiau, joms ne tik rankinuką atims ir pamėtys seksualumu dvelkiančių pastabų, bet ir garbę nuplėšti gali kur nors įsivertę į krūmus ar prispaudę prie sienos. Kaip mano motina sako - „visokių urodų yra“. Taip, jų yra, bet kam tada juos provokuoti? Grįžtant prie mergaičių, kurios bet kokiais būdais nori dvelkti seksualumu, ir prie berniukų, kurie bet kokiu būdu nori tapti svarbiausi ir „kiečiausi“ ne tik savo kompanijoje, bet ir aplinkinių akyse, pradeda rodytis, kad 90-ieji metai buvo paskutiniai, kai dar bent dalis vėliau paaugliais tapusių vaikų turėjo kažkokį individualumą ir asmenybę. Įsijungus kokį muzikinį kanalą televizoriuje taip ir pašiurpsta oda suvokus vieną esminį dalyką - žmonėms tai patinka! jiems tai patinka ir jie nori dar! Moterys per vaizdo klipus krato savo sėdimąsias, krūtines ir raitosi kaip alkanos gyvatės apie dainininkus, kurie dainuoja apie tokius dalykus kaip seksas, narkotikai, vakarėliai ir liaudiškasis „pachmielas“. Kažkaip tada ir supranti iš kur tokia karta, iš kur tokios pažiūros ir tokios mados, kad reikia parodyti kuo daugiau nuogos odos, reikia linksmintis iki tol, kol visą naktį klūpėsi apsikabinęs klozetą ir panašiai. Tada, tik tada, suprantu, kad esu labai laimingas žmogus dėl to, kad mano tėvas nebuvo apsmuktkelnis „reperis“, o mama kone su aukštakulniais mieganti peroksidinė lėlytė. Ir dėkoju tėvams, kad jie į mane įdėjo, bet kažkokių vertybių, ne tik suvokimą, kad reikia suaugti kuo greičiau.