Trumpiausias kelias Namo -37

Liudvikui lietuvoje nuo Mr. Gipso. Kalifornija, Holivud Bič .

Mielas Bendražygi Liudvikai, siunčiu dar vieną Dipsio pastebėjimą. Jis per mane praneša visai Rašikų brolijai, o tuo pačiu labiausiai suinteresuotai Makti Animai. Jis dėkoja šiai jaunai dvilikametei interesantei už pastabas, bandys taisytis ir prašo, kad  ji aplankytų veidrodinį kambarį su lazerio spinduliais ir veidrodinį cilindrą, turėtų būti aiškus atsakymas kodėl taip yra. Pas mus šviečia saulė, Kolorade liepsnuoja miškai, o Denveryje pašaudo, tokie panašūs į Breivikus. Taip kad, nedejuokit Lietuvoje. Baltoji Gulbė „Lietuva“ dreifuoja lengvai ant bangų Klaipėdos uoste, Patikrintos burės, pasiruošusi jas išskleisti, daryti posūki mūsu sunkiame kelyje ir su Baltijos šalių burlaiviais išplaukti į ilgą kelionę į artimosius Rytus. Bus tarta Saliam aleikum Sinbadai, Nesredinai atvykom pas Jus,  nors ir iškankintą bet nuostabų Persijos pasaulį, Į Tūkstanties ir vienos nakties Sapnų karalyste. Bus viskas Gerai Sinbadai, Nasredinai ir Aladinai. Pastatysim į vietą Šiauries ir pietų plešikus, kad tik Persijos ir Arabų vaikučiai galėtų šypsuotis ir juoktis, leisti aitvarus,  galės jie ir jų tėveliai gyventi be košmarų ilgai ir laimigai. Geležėlės, Šturmano Geležėlės „Kurmiukai“ jau išpureno ne tik žemę, bet ir smėlį ir uolas ir urvus pačiose giliausiose pasaulio vietose.

    Pasiilgom Lietuvos Liudvikai, bet kol kas grįžti neketiname. Kai ateis Bobu vasara, Spalio mėnesį matysim. Sugrįšim į Lietuvą visi ir žiūrėsim ekranuose Lietuviškojo Indiano Džonso- Geležėlės, Šturmano Geležėlės istorijas.

      Pagarbiai, Mr.  Gipsas. C-chi-chi.....


                                  - Trumpiausias kelias Namo-37

-                Vaikštinėjo Motinėlė girių takeliais.

-                Ir surado  sūnaus kapą  ten po ažoulais,

-                Ir surado sūnaus kąpą ten po  ąžuolais.

 

-              Šturmanas Geležėlė pakėlė abi rankas ir krato pagal rankų  taktą;- Bravo turnyro čemionams.
            Stovi Generalitetas- ploja, stovi bocmanas Krauzeris- ploja, Sveči iš Kalifornijos stovi ir  ploja, visi sveikina turnyro nugalėtojus Generolę Dalytę, Generolę Rasytę, Generolę Irutę ir Kapitoną Juozapą. Nepluoja ir nesveikina nugalėtojams tik atvykę iš gatvės sutemų MerAZas Šnobelis ir  dar keturi intelektualai-Pilietininkai pagal Sarašus, Kitokios Lietuvos kūrėjai, bet ne tos kurią šturmanas Geležėlė su Generalitetu kuria. Jų kitokia Lietuva- Lietuva be vizijos, šokoladinės Lietuvos kūrėjai, be aukštaičių, žemaičių ir dzūkų, be suvalkiečių taip pat.. Tokią Lietuvą jie mato jau netolimoje ateityje, su solidžia asmenine- švuogerių, sužavėtų  žaliaakių asmeninėm sąskaitom Švedijos, Šveicarijos ar Škotijos bankose.

      O dabar, kol kas, trys stovi, o vienas, generolas Mstislavičius Lorensas, surištas kaip koks abisinas Kira iš Afrikos stovi ant abiejų rankų negali ploti, O kam jam ploti: - Liub pašuokt, liub papluot-, Šalu-lalu la.....  Ką dabar su juo daryti? -pagalvojo
šturmanas Geležėlė. Gal visus paleisti? Tegul eina ten iš kur atėjo? Reikia kažką daryti, -pagalvojo Geležėlė.
        -Generole Mstilavičiau, kaip jautiesi? Ar galietum šokti surištas pagal mūsų muziką? Jei negaliesi, mes tave atrišim -nukelsim kojas nuo sprando. - Ar ne taip, bocmane Krauzeri?
  - Kaip įsakysi, Vade, taip ir būs.
    Šturmanas paėmė į rankas maestro Sauliaus atiduota tėvo Dipsio armoniką ir padarė klavišais trumpa, - Turli-turli.
    -Bocmane Krauzeri, nukelk generolui Mstislavičiuj kojas nuo sprando, tegul bus visi lygūs ir laisvi, stoja į bendrą ratelį, susikabina rankomis per pečiuis su Vitaly -Daratą, maestro, Virgilijum, pritariant Jungtiniam Skandinavų-
Baltų orkestruj vadovaujant Maestro Suliauj iš Saulės miesto, arba jei jis kartais nuklystų su „Sarašais“į priešingą puse yra kas pakeis, ji pakeis Maestro jubilijatas Juozas iš Domarkų, Gintaras iš Rimučiu, pagaliau išbandytas  Misteris Kristoforas iškritęs per pilnatį iš Mėnulio. Visi kartu judesyje  pamastysim, o vėliau nurimsim ir tyliai, padarysim sprtendimą.
            -Trys-keturi.... pradeadam dešine..
      Šturmanas pakėlė akis aukštyn, užsimerkė, lengvai palietė armonikos klavišus ir tyliai pasigirdo: „ Tirli- tirli, tirli- tirli, -dešinės rankos klavišais, kaire ranka patraukė jau gerokai padėvėtas kiauras dumples, pasigirdo žemu tonų persipynęs Grajko zorbės: -Turla-turla, turla-turla, Elados aistringas paprastų žemdirbių ir kovų užgrūdintų karių spartietiškas Sirtakio motyvas. -Turli-turli-turli-turli, Turli-turli-turli turli... Bam, - tonu aukščiau..... Turli-turli-turli-turli -turli-turli .. Bam Tonu žemiau ir taip toliau...... Šturmanas Geležėlė prasimerkė, žiūri, niekas iš nakties isilauželių kojų nekilnuoja tik Vitalija-Darata, trys Generolės, Kapitonas
Juozapas, Džekis Čeinis, ir Ojja Ojajai, o Šnobekis ir keturi Intelektualai nei išvietos. Stovi nuleidę akis, lyg oži nepelningai pardavę. Šturmanas Geležėlė neapsikentė, kreipėsi į Misterį Šnobelį MerAZą:
        - Misteri MerAZai, kami reikalas? Ar nori Kitokios Lietuvos?
        -Noriu, bet noriu tokios kaip aš įsivaizduoju. Noriu tokios kokia mačiau žergdamas per Rubikoną
          - Aš tokios Lietuvos, misteri Šnobeli, nenoriu ir Lietuvos žmonės tokios nenori, o labiausiai nenori tai maži Tėvelių ir Mamyčių palikti vaikučiai ir seneliai.
      - Geraj, pasvarstykim. Padarome taip. Tave noriu paprašyti vienos paslaugos. Ne, dviejų.
      -Kokios? Atsiprašau, kaip jus vadinti? Šturmanu vadinti niekaip man neapsiverčia liežuvis. Nes aš pats esu kapitonas, o Agnietė šturmanas. Ji nurodo kursą, o aš gerai vairuoju.
          -Mai šune. Vadink mane Geležėle, arba, Antonijo de Samurato, o pirmas mano  prašimas labai paprastas, ar negalėtumei su Agniete pabūti krikštatieviais. Man iš dvylikos netikėtai gimusiu vaikų, vienas yra labai įpatingas. Vienuolika vaikų žmonės kaip žmonės, geri visi, du net generolais tapo, o viena tai Miškų ir ežerų krašto Kunigaikštiene tapo. O kam aš tau viską pasakoju, atsiversk 2008-2009 metū Visagine įvykusiu Pasaulio Dievų Kongresus ir sužinuosi kaip viskas buvo. Geri vaikai užaugo visi,  tik šis vienas įpatingas, grynai į mano tėva Dipsį apsigimė tik dar „krūtesnis“. Viską buvau per trumpą laiką padaręs, tik pagalvok, per vieną naktį užaugo, prapliko ir vakare jau buvo antru žmogumi Lietuvos valstybėje. Nepatogu sakyti, per „bobiškus“reikalus prarado viską. Na negalima sakyti viską, Ieškojo Krikščioniškų šaknų, bet pasijautė suklydęs, pasidavė į Liberaluji centrą, dabar ten kaifuoja su Čiaplinu.  Taip jis jau viena kartą gimęs niekaip negali sustoti, dar kelis kartus gimdėsi ir nieko, liko nei šioks nei toks, pusiau gimęs pusiau ne. Tai va, vienam mano vaikeliui reikia pagalbos. Jis dabar nepakrikštytas, auga tikras parmazonas. Jo vardas Arūnėlis, va, matai ten tolimame kampe rikiuoja savo šalininkų gretas prieš mani, prieš savo Motiną kelia ranką. Na, reikia pripažinti nebuvau geras nei Tėvas nej Mamą, bet vistiek man atrodo taip negalima. Pripažįstu, buvau nelabai gera Mama, bet taip gavosi, kad jie labia greitai užaugo ir išsibarstė kaip žirniai iš ankšties. Apie tėva nieko negaliu paskyti nes tiksliai ir nežinau kas jis buvo, tik prisimenu per atstatytą mano bizunėlio zondą į kybanti danguje maestro Kristoforą atskrido lazerinis spindulys nuo Somalio krantų iš povandeninio piratų laivo ir smogę žaibo spindulys atsispindėjęs nuo kybančio veidrodinio Maestro Kristoforo kairiojo žando. Smogė taip smarkiai per atkištą mano byzunėlyje įmontuotą „zondą“ ir kaip per žaibolaidį  nuėjo žaibas žemyn į žemės centrą, tiesiai į liečiau kaip priklauso besisukantų geležinį brandolį. Rezultatas buvo netikėtas, teko pačiam pasidaryti Cezario pjūvį Titano durklu, ir va, susilaukiau dvylika vaikų.
            Šturmanas Geležėlė net nuraudo prisiminęs beveik  keturių metų senumo įvykius Visagine kai reikėjo netikėtai trauktis su būriu vaikų “Čiurlionio laivu” į sostinę Vilnių. Reikėjo bėgti nuo persekiotojos, Motinėlės. Visa laimė, kad pasitaikė aukštas ir daugiašakis ąžuolas, šakom kabar-kabar, kabar-kabar ir per Čiurlionio laivo bortą. Na tiek, papasakojau trumpai, o jei nori plačiau. prisijunk prie Feisbuko
.
              -Norėčiau, misteri Šnobeli MerAzai, kad pabūtum su savo Agniete mano sūnaus Arūnėlio kūmais, Krikštatieviais. Kaip sakai. Atsakyti neskubiek, turėsi pusvalandį laiko pasitarti su antrąja puse. Dabar, antra paslauga, jei galėsi?
            Mūsų, Generalinio štabo domenimis, savo žinioje, Suvalkuose turit atsarginį aerodromą. Mūsų slaptieji agentai “Kurmiukai” pranešė, kad ęsate pasiruošę kirsti mūsų kaimynų siena bet kada, kai to reikalaus aplinkybės ir pakartoti mūsų Lietuvos pirmojo Prezydento žygi į užsienius. Prašymas labia praktiškas, - tik tar mūsų. Ar negalėtum šį aerodromą arenduoti rudenį per Bobu vasarą įvykstančiam Sarmatų- Skitų Karalystės atkūriamąjam Kongresui porai savaičių. Ten bus primti labia svarbūs nutarimai apie Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės atkūrimą Sarmatų- Skitų Karalystėje. Aš patį  galėčiau rekomenduoti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą. Jei nepraeitų tavo kandidatūra, grįštum į Parlamentą  i... r Premiero kėdė garantuota. Kaip sakai, Šnobeli MerAZai? Taip, ar ne? 

          Šnobelis susimąstė, žiūri Šturmanui Geležėlei į akis ir mintyse, pridėjęs pirštą prie smilkinio, suka rateliu.

        -Pagalvosiu, Misteri Antonio, - ir gavęs šturmano leidimą susitikti su Agniete nuėjo pas kilnuojančią špagą savo antrąją pusę. Reikėjo taip atsitikti, jis dar sutiko užsilikusi savo paliktą  Parlamentinį Kloną vardu PalamentAZas . Buvo primimišęs apie jį, o aptiko jį labai netikėtoje būsenoje. Jis buvo apjusęs ranką Agnietės taliją ir glostė. Šnobeliui neatlaikė nervai nusikabino nuo kaklo bokso pirštinęs ir vienu smūgiu pasiuntė klonotą ParlamentAzą į trumpalaikes, dešimties sekundžių, atostogas. su Ant skaičiaus dešimt nutrenktasis atsistojo, lingodamas padavė ranką ir trumpai visi trys pasitarė, skirto rankomis, pasiėmė smailų ginklą, pradėjo sukti, mankštinti riešą šnabždiedamas sau po nosim: -Taip, taip taip ir duria tiresiai į įsivaizduojamą Šturmano Geležėlės širdį.

        Šturmanas skvarbiu žvilgsniu nužvelgė Parlamentinius klonus ir pamatė, kad kairiąjąme sparne tik vienas, Analitiko kolega pagal profesiją klonotas senbuvis Česlovas sėdėjo už šachmatų lentos ir dėstė grosmeisterio Karčnojaus, Karpovo, Kasparovo  pamiegtą Valdovės gambitą. Bandė daryti lokiruote kairien, bandė daryti dešinėn, bet galutinis rezultatas buvo tas pats. –Matas. Numojo ranka ir minutįlei susimastė, greitai sustatė šachmatų figuras ir padarė pirmą ėjimą pagal Šmėlytės gambitą. Pirmas, antras, trečias, šalin lokirotes, dešimtas. trisdešimtas, šachas ..... ir matas. Česlovas išlošė pačią svarbiausią partiją savo gyvenimę. tylai švilptelėjo, surinko kairės nežymią dalį savo šalininku ir pasitarė. Kai kas pasiliko, kai kas atsiskyrė.
      Šturmanas Geležėlė  nežinojo kas bus už kelėtas minučiu, bet jautė, kad priešingoje stopvykloje vyksta ženklūs pokyčiai. Kokie? Neužbėkim įvykiams už akių. Šturmanas nuogastavo dėl vieno dalyko. Pokalbyje su Šnobeliu MerAZu jis pastebėjo žemiau  juosmens kelnėse jis pažkaip nervingai  tarškino „rusiškos rulėtės „ septynių užtaisų barabaną. Šturmanas užuodė šalto perlamutro spalvos, trylikto kalibro alyva ištepto „Mantekristo“firmini Parabelą  užtaisyta bedūmiu paraku, paprastom žalvarinėm kulkom. Šturmanas abiem rankom, viena iš priekio antra už galvos, pasitaisė indiano Džionso dovanot skrybelę, mintyse pasakė:
        - Pažiūręsm, kas ką, Misterį Šnobelį merAZai.. Pažiūrėsim.......

Liudvikas Lietuva-Mr. Gipsuj į Kalifornija Holivud Buč Gipsiui .
Turiu į Jus vieną dvaną- prašymą.
Sueiliavau ir padainavau teip:
Parašyk tu man parašyk,
Tik klaideliu jokių netaisyk,
Tik klaidelių jokių netaisyk
Ir dainose amžinai pasilik...

Kai jums atrodo. Man patiko, apie jumi Pagalvojau, kad čia apie mums pažįstamą Dipsį gerai pavariaui. Patikrinau ir tikraj, jo kuryboje klaidų klaideliu penki vagonai. Tai va, pagalvojau, kad čia apie ji galėtų būti, arba apie tavi Mr Gipsai, po šimts tarara. --Pas visus kitus pavarčiau, pavarčiau, patikrinau žinoki nei karuti nepririnkau. Vot, tau bala.