Aš ant smilgų suvėriau karolius
iš stiklinių liūdesio žemuogių.
Uogų raštai ant smilgų kartojosi,
liūdesiai stiklo sirpo…
O ant smilgų - dar po uogelę
vis veri iš nuliūdusio stiklo:
pirštai grubūs žemuogę glostė -
skaudžiai saldūs dūriai paliko…
Liūdesėlio raštai kartojosi
kol stiklinės uogos prisirpo -
krištoliniai žemuogių lietūs
stiklo uogom nuo smilgų iškrito.