Ruduo

Taip nežymiai atsėlina medžių viršūnėm
Pribarstydamas vario, spalvos raudonos.
Ištuštėjusiam parke į debesis žiūri 
Karuselių arkliukai. Klausos vėjo dainos

Nuogi medžiai ir lapai, šiurendami laiką,
Atminty klega skambūs mažylių balsai.
Kiek suglumęs nuo liūdesio vėjas vis vaikos,
Stengias, bando pasiekti viršūnę, antai...

Virš galvos klykia gervės, ruošias jau skristi,
Skuba, bėga dangum debesų pilkuma.
Lyja lietūs, vis lyja, nebaigia išlyti,
Vieniša tik eglutė žaliuoja mana.