Mano siela - kaip paukštė beglobė...
Pati palūžau nuo širdies audros, -
Nerimsta, šėlsta, pūgą kelia,
O pabaiga - šaltuos kapuos, -
Paliksiu aš dulkelė.
O tu - svajonė mano dar neišsvajota,
Nevienadienė ir šviesi.
O tu - jaunystė mano paaukota:
Graži, trumpa, skaisti...
Ir meilė dar neišdainuota
- - - - -


bridė












