Mano mamytė susirgo

Mano mamytė serga. Jau seniai. Šiandien tėvelis pasakė, kad rytoj mamytė turės važiuoti į ligoninę. Ar ji ten bus ilgai? Tėvelis nežino… Mano broliukas pradėjo verkti – jis dar mažas ir nesupranta, kad mamytė pagis ir sugrįš namo sveika, o aš jau didelė, man septyneri metukai, ir aš jau suprantu, kad « kartais gyvenime tenka pakentėti » (taip dažnai sako mano teta Elvyra).
Rytoj rytą aš padėsiu mamytei išsiruošti: sudėsiu į maišelį jos dantų šepetėlį ir dantų pastą. Ir jos šukų neužmiršiu – juk jau ne kartą esu jai padėjusi susikrauti daiktus!
Kai prieš metus mamytė buvo išvykusi į ligoninę, ten prabuvo neilgai. Gal todėl, kad aš buvau gera mergytė ir dariau viską, ko buvau paprašyta: klausiau tėvelio, beveik nesipykau su broliuku, laisčiau abi gėles ir net kartais pamaitindavau auksinę žuvelę. Šiemet pasistengsiu dar labiau ir mamytė tikrai neužtruks! Tada vakarais vėl visi mėgausimės mėtų arbata su sausainiais, o sekmadieniais eisime į parką pasivaikščioti…