Rožės skveras

Einu pro garsią Lomių liepą,
ir pro savo kiemą,
nešu žiedų supintą žiedą,
ir pašnabždom šnabždu,
-atverk.
 
Atverta širdis kai mudu du,
nors ir nakties žvaigždė,
ir keturios akys laukia žėrės,
mes sakom švelniai - sudie, -vis tiek sugrįšim, į šį rožės spindėjimą.


Praeitį pasilikęs aidas,
šokis šoktas su tavim,
ei o, ei ho,
pro Lomius teka, tas upelis.


Jeigu užeitum į tą skverą,
galėtum pamatyti tas akis,
galėtumei ištarti, tuos pačius žodžius,
apie meilę jai.

Mes buvom sujungti dideliu džiaugsmu,
mūsų dienos, mūsų naktys buvo,
žydėjo rožės, kvepėjo gyvenimu,
ir praeities nebuvo.