(1pasakojimas)Puckis su Kisma eina į parduotuvę.(2 pasakojimas)Kisma ieško lobio.

Buvo niūrus vakaras, nors nelyjo, bet Kismai nesinorėjo niekur eiti. O ką jau kalbėti apie Puckį-jis taip pat aptingo ir nenorėjo nieko daryti, nors žinojo, kad reikia dar daug ką nuveikti.
                                                    Puckio darbų sąrašas                                                             

1. Saugoti Kismą nuo pavojų.
2. Pagaminti valgyti.
3. Nueiti į parduotuvę.
Taigi visus šiuos darbus turėjo atlikti pats Puckis. Sakot prižiūrėti Kismą labai lengva? Jūs klystate. Nors Puckis ir buvo geriausias Kismos draugas, tačiau jie dažnai nesutardavo.
Puckis pasiūlė Kismai nueiti į parduotuvę apsipirkti arba pirkti tik tuos dalykus, kurių tikrai reikia.
Puckis pasiemė pinigų ir jiedu važiavo autobusu. Kaip tyčia įlipo kontrolierė ir paprašė, kad Kisma parodytų savo mokinio pažymėjimą, bet Kisma atsikirto:
-Nesimokau aš jokioje mokykloje ir be to aš pažymėjimo neturiu, o jei jums labai reikia pažymėjimo, tai siūlau jo nevogti iš kitų, o pačiai pasidaryti. -Tai va! Kontrolierė apstulbusi sumekeno kažką panašaus į”ė... “ ar „supratau“ ir nuėjo. Kisma buvo patenkinta ir madaravo kojytėmis sedėdama ant per aukštos autobuso sėdynės, o Puckis buvo priblokštas Kismos kalbų, bet nieko negalėjo pasakyti.
Atvažiąve į parduotuvę „IKI“ jie išlipo ir nuėjo apsipirkti. Kisma iškart nubėgo prie žurnaliukų ir pasigriebusi žurnalą „Mada ir grožis jūrų kiaulytėms“ laiminga nustriksėjo pas Puckį.
-Pucki, Pucki, ar galiu pirkti šį laabai gerą žurnalą? -paklausė Puckio, kuris kaip tik tuo metu rinkosi sau kokybišką šunų ėdalą.
-Gali, gali, Kisma. -atsiduso Puckis ir pasidomėjo:
-Apie ką jis? -jis suprato, kad Kismai puikus momentas pasireikšti.
-Šis... -Šis žurnalas apie jūrų kiaulytes. madą ir grožį.
-Bet, juk tu ir taip madinga ir graži. -pasakė Puckis. Kisma paraudo.
-Bet perskaičiusi šį žurnalą tapsiu dar madingesnė. Puckiui nieko kito neliko tik kaip nupirkti Kismai žurnalą.
Kai jie jau turėjo visko ko reikės, pasuko prie kasos. Kisma per pirkinių krepšelių dėklą ir krepšelius užlipo ant kasos, kad galėtų atidžiau patyrinėti ir apžiūrėti kitų žmonių pirkinius.
Staiga vienos pagyvenusios ponios pirkinių krepšelyje pyragėlių su džemu dėžutę ir jai kaip mat pradėjo kauptis seilės.
-Pucki, aš labai noriu tų ponios pyragėliu su džemu. -tarė Kisma Puckiui.
-Kismute, tu nuo pyragėlių storėji, o be to tie pyragėliai tos ponios.
Bet Kisma neatstojo:
-Bet aš va dabar nueisiu į jos krepšelį ir pasiimsiu pyragėlius su džemu, juk ji vis tiek nieko nepastebės, o jei ir pastebės, tai pasakysiu, kad nevogtų mano pyragėlių su džemu. Puckis truktelėjo pečiais ir Kisma tai palaikė sutikimu.
Kisma užlipo ant Puckio krepšelio krašto, nusitaikė į kitos moters krepšelyje esančius pyragėlius su džemu ir... šoko dar spėjo sušukti: Banzai!!!
Atsidūrusi prie pyragaičių ji pamiršo viską. Apuostė juos pabandė juos atidaryti, bet prisiminė, kad pirma reikia juos nusipirkti. Taigi ji išvilko pyragėlius ant kasos, kai staiga atsisuko ponia-pyragėlių savininkė ir labai nustebo pamačiusi, kad kažkas vagia jos pyragėlius. Bet Kisma ją nuramino:
-Nesikrimskite, damute, jūs be pyragėlių būsite plonesnė, o man jie tikrai nepakenks, beto dabar jau aš juos perku. Ponia išspaudė dirbtinę šypseną ir nusisuko
Kai jie pagaliau žygiavo namo, Kisma jau buvo sušveitusi visus pyragėlius su džemu ir glostė savo išsipūtusi pilvelį. Ji sakė tiesą-pyragėliai Kismai nepakenkė.

                      ***

Buvo gera diena ir Kisma kaip visada buvo labai laiminga. Ji kaip visada stebėjo krintančius lapus ir mąstė kas būtų, jei ji pati būtų lapas. Bet ji nusprendė, kad niekada nesutiks būti lapu, nes lapas krenta, o ji kristi nenori. Ji nusprendė eiti išsimaudyti, nes buvo suprakaitavusi nuo mąstymo.
Bet vanduo buvo labai šaltas, tačiau Kisma tarė:
-Aš įlysiu į vandenį. -Va taip tik tai šmurkšt ir VISKAS! -drąsino save Kisma. Bet nesimaudė, nes buvo šalta ir ji neišdrįso.
Dabar ji vėl mąstė, ką čia tokio nuveikus, kad įdomu būtų. Ir nusprendė Kisma eiti ieškoti lobio.
Pasiėmusi kastuvėlį ji vidurį kiemo pradėjo kasti. Atėjęs Puckis net išsigando, nes pamatė, kad jau iškastas yra beveik visas jų kiemas.
-Kisma, ką tu darai? -šaukė Puckis. Bet Kismai tai buvo nesvarbu. Ji iš po žemių iškišo savo galvytę ir tarė:
-Netrukdyk man, aš ieškau lobio. -Jei jį išgąsdinsi jis pabėgs.
-Niekur jis nepabėgs, bet jei šitaip ir toliau kasi nėsi mūsų kiemą, tai mums patiems teks nuo šeimininko lazdos pabėgioti. -vėl šaukė Puckis.
Tada Kisma išlindo iš po žemių ir apsidairė. Pasikrapštė pakaušį ir prabilo visai nustebusi:
-Bet tu matai koks mano kastuviukas galingas! -Visą kiemą sukasiau ir dar taip gražiai.
Bet vėliau jiems reikėjo viską vėl sutvarkyti kol negryžo šeimininkas ir jie sutvarkė.