Apsikabinęs šaltą tiesą
Žvelgiu aukštyn į meteorus -
Iš ten, kur naktys grobia šviesą,
Kažkas į Žemę siunčia norus.
Nedaug man reikia - rasti laimę -
Tik švelnų delną spausti saujoj,
Išvysti šypsnį, mirti meilę
Ir rytą vėl atgimt iš naujo.
Dangau, atsiųsk man meteorą, -
Aš lauksiu atokiam pavėsy -
Nes tik išpildęs mano norą,
Ramiai pasiimt mane galėsi.