Nors ir kiauras tas dubuo,
Mirgantis priešaky gilus vanduo
Ir matyti, ten kažkur toli
Nors ranka pasiekti, ir negali
Ir tas vaizdas visai blankus
Nors protas ir blaivus
Bet širdelė vis kažko nerimsta
Nes tos mintys vėl ir vėl atgimsta.
Ilgesys - paukštis geležinis
Sunkus, lyg vanduo švininis
O sparnai, dydžiuliai ir plunksnuoti,
Bet kažin ar verta aimanuoti?