Ašara

Ašara...
Bet ji jau ne sūri.
Joje ir džiaugsmo virpesys,
Joje viltis.
Ir šluosto ją
Jau ne mana ranka.
Tegul nudžiūsta ji pati,
Gyvenimui parodžius kelią,
Padėjusi atrinkti viską,
Kas yra tik gera.
Padėjusi atrasti tik
Brangiausius žmones,
Kuriems mana lemtis-
Dalis pačių gyvenimo esmės.
Todėl žemai lenkiuosi skausmui,
Tai jis- vertybė, leidusi,
Kad ašara nudžiūtų pamažu pati.