Akmuo

Man patinka raidė, garsas, skiemuo,
Man patinka žemė ir vanduo...
Patinka viltys, kurios nuplaukia,
Patinka žodis, kuriuo mane šaukia.

Myliu tolimą, kaip horizontas, svajonę,
Myliu ir niekinu pikto žmogaus dejonę...
Svajonės, kaip stiklas, dūžta,
Dejonės abejingumo sienoj žūsta...

Gerai, jog pasaulis margas...
Gerai, kad yra džiaugsmas, skausmas, pinigai ir vargas.
Tai mano, tavo, pasaulio dalis,
Tai menka laimės kibirkštis...

Te liejasi, kaip upė, pasauly neviltis.
Te liepsnoja, kaip saulė, vilties kibirkštis.
Lai teka poetų mintys, kaip vanduo...
Juk tavo, mano, mūsų širdis tai ne akmuo.