du kūkčiojimai

Sprangiai gerklėje užsiliko dabar
vėlyvos naktys ir ankstūs rytai.
Šmėžuoja noras šioks anoks,
bet jūs čia smerkti susirinkę.

Ir gerai, ir nuostabu, dar
sako eikit visi jūs po velnių.
Nė lengviau,  brendu per balą,
o veidas tekšteli stulpan.

Šturmuoju vienatvės pilį ten, anapus,
ten pamirštai likti gerai.
Merkiu rankas arbaton citrininėn,
jūs čia užduskit, aš ten pabaigsiu.

Jei kas dar negaluojasi skausmais,
vienatvėm,  patarimais nebesibarstykit.
Nereikia pusės amžiaus nugyventi,
kad žinoti, kas pačiam atnešti galą gali.