Širdyje liekanti tik tuštuma
Kasdieną apninkančios mintys
Ir akyse atsiverianti praraja
Nes sudužusios visos viltys.
Siela ir širdis jau nebegyvi,
Skausmas liekantis kažkur toli...
Liko tik rusenanti maža liepsna
Vis dar tvyranti proto atvanga.
Kraujas, jis toks sodrus ir tirštas,
Lyg žaidžiantis velnio pirštas.
Tai, kad nieko jau nebeliko
Vien tik nežinia apnyko