Meile, ar tai tu
Ta jautri nata,
Besibraunanti į mano
Širdį vėju?
Ar tai tu svaiginanti
Nakties audra,
Pinanti glaudžiai
Bangas su baltu smėliu?
Meile, ar tai tu
Lig sapno bluosto
Tyliai vis kuždi
Saldžius žodžius,
Pasitelkus vakarinių
Paukščių būrį?
Ar tai tu naktį smeigi šaltą,
Taip išsiilgtų akių šešėlį,
Tartum skaudų ieties dūrį?
Ir lig skausmo išpažįsti
Savo būvį...


Evelina Lenkauskaitė






