Rytdiena

Kol ryto saulės spindulys 
Baltos alyvos žiedą glosto
Neilgo miego tingulys
Pripildo sielą džiaugsmo

Pavasarinio purvo balą
Pabarsto pjuvenom mergaitė
Dėl vieno tikslo jos ten plūduriuoja
Kad retas svečias nesuteptų kojų

Kol pro gyvenimą plauki paviršium
Ir pats savy tampi per retas svečias
Net menkas rytdienos vėjelis nosį riečia
Ir baimės smarvę užpili kažkuo kas šviečia