Ko gero

Ko gero
Jausti tavo
virpančius pirštus,
Gležnus delnus,
Kutenti
Bet ne
Liesti šaltą
Įnoringą kūną.
Užveržusi
mane laikai
Ir vėl
Žudausi, nes
skambančius garsius,
Lietaus varpus
Palikti
teko
Antausis nuo
virpančių šakų,
tikiuos, atpjaus
Bjaurybę,
bet tik
ko gero.