Lyg naktį išsiritusi maža
dar nieko nematau
dar akys užsimerkę
dar bijau įkvėpt
dar sujudėt baisu
kaulai sustengę
bet jaučiu šiluma iš lėto
spengia
ausyse ir kaulai
tirpsta
judesys paima viršų
ir prasimerkia
akys
šviesoje pabėga
mėlynos rainelės
pamirštu kaip atrodė
mano dar tik gimusios tamsa
dabar šviesa vilnoniu
audeklu uždengus
man auga
sparnas
ir štai
ir štai
pakilsiu regis
paimsiu stiklą
ir įrėmins
man rėmelis
pirmą
sekundę
kai aš pakilau
nuo žemės


Tyliai po lapu








