Skaičiams [2 dalis]

CHANEL NO. 5

Užmerk akis ir kvėpk giliai -
Taip atsidursiu Tavyje.
Nedusk ir leisk man nebyliai
Išnykti vėjo glėbyje.

Mane paleisi ir norėsi
Užmiršt mane, bet aš dažnai
Užklupsiu vėl, kai jau tikėsi,
Jog mano vardą pamiršai.

Kai mylimą glėby suspausi,
Suprasi - nieko nežinai -
Manęs nuo sielos nenuprausi,
Kol Tau mane primins Jinai.

Atokvėpis ir nors pradink -
Nes kol kvėpuosi, bus sunku
Pamiršt - juk tuzinai aplink
Kvepės manim - Chanel penktu.

4 KARALIAI

Stropiai galąstos žvilgsnių smailės
Rate lyg špagos susirems -
Jos patikės - problemos baigės
Ir protai valandai užtems.

Vyno taurėj paskęs Paryžius
Ir svajos, kaip nukakt tenai,
O kitą guos medinis kryžius -
Maldoj klūpėti vakarai.

Delne atgulus stiklo šukė
Manys, jog deimantas jinai,
Ketvirto skruostu risis upė -
Tylioj širdy duš pažadai.

O laikas niekada netingi -
Visus valdovus pražudys,
Tik keturi karaliai nemirtingi
Azarto kaukėm amžinai valdys.

3 ŽODŽIAI

Trys žodžiai - tiek daug,
Kartu - tiek mažai, -
Ar reikia juos tart,
Jei puikiai matai?

Matau akyse
Gelmes dvi dangaus,
Šaltinį minčių
Ir keršto saldaus.

Trys žodžiai - tiek daug,
Kartu - tiek mažai, -
Kartočiau sapne,
Bet vėl pabudai.

Saldžiai po sapnų
Rašau be raidžių
Ant šilko delnų
Likimą žmonių.

Trys žodžiai - tiek daug,
Kartu - tiek mažai, -
Degtukas delne,
Kai šalta labai.

Likimas balsu
Skaičiuos sekundes,
Kai bus vėl tamsu,
Kai lauksiu Tavęs.

Trys žodžiai - tiek daug,
Kartu - tiek mažai, -
Laiptelis žemyn,
Kad skristum aukštai.

Tu ant manęs pyk,
Nutolk kaip audra,
Žaibais užmigdyk
Ir grįžk su banga.

Trys žodžiai - tiek daug,
Kartu - tiek mažai, -
Tik kartą ištark
Ir lik amžinai.

PORA

Aš skęstu tirštoje arbatos migloje,
Aš tyliai pasiduodu nekovojęs -
Pabėgti negaliu, kol mintys galvoje;
Kas duos sparnus, kurie aplenktų kojas?

Aš skęstu pilkame arbatos glėbyje,
Dingstu rate klaidžių šešėlių,
Viliuosi, karčią tiesą manyje
Pasaldins pora cukraus gabalėlių.

VIENUMA

Kas buvo kažkada uola,
Dabar tik apvalus akmuo -
Grakščiai sumos mikli ranka,
Sekundę suvirpės vanduo.

Rymosiu tolimam krante,
Kai atsiris šilta banga;
Švelniai lyg motina ryte
Šnabždės į ausį vienuma.

Stovėsiu čia lyg švyturys,
Kuriam jau svetima šviesa -
Tamsoj suprasiu, kad negrįš
Ji niekad niekad niekada.