Trumpiausias kelias Namo-36

Mr. Gipsas  iš Kalifornijos, Liudvikuj.
      Gerb. bendražygi
Liudvikaj, pranešu. kad Kalifornijoje liub pasuokt, liub papluot. Dabar nuo pirmos dienos pluoja ir skanduoja:  - Rū-ta, Rū-ta, Rū-ta.  -  Aj low ju. Ruta, Aj low ju - Lie-tu-wa,
Lie-tu-w, Lie-tu-wa
...................................................................................................

                                Trumpiausas kelias Namo-36

                  Unti prie gryčiuos sukūri mundoliną,
                Lietuvos mergelėm širdeles sugraudino,
                                                         
    .
Šturmano kišenėje suskambo kišenininis kompiuteris. Prie
Skaipo buvo prisikabinęs vienas iš geriausių slapytųjų agentų,
kurmiukas „Jeronimas“, jis kalbėjo raiškia žemaičių „dūdelninkų“
tarme:
      -Sveiks Vade, turu skubu pranešimą. Znočijas tep, buk budras, su
oranžine elektrine mopeda atruiliuoj snaiperis. Norėjau prie karčiamos
„Luos patrankos“ jį sulaikyt, bet aš pats susilaikiau, pamatiau kaip
dvi moterėlės ant aukštų platformų pasisteipusios su juo rokavos.
Rokavos ir vis rodi  pištu link Mažvydo. Tas tips užsiruopšti unt
karčiamos stogo ir su galingu kompiuteriu bandė apšaudyt Generalinį Štabą.
Jis svajdės Googleis, Bitemis, Ežeis ir kitokias Zebrais. Veins laba galings Googlas
atruod pataiki į mūsų vieną rezidentą Lietuvoje, jo vards atrod yr
Liudviks -1. Prieš tai snaiperis ilga rokavos su vienu svarbiu
veikėju iš Briuselio, atrod su veinu iš labai įtakingu, kalbančiu be
pykčio, jo vards atrod Lionia Donis. Žadėjo snaiperiuj laba dosne atsilygint už paslaugą jei sunaikins Generalitetą. Mano žiniomis, jis turi laba plate ryšius su vienu globolistiniu fondu, atrodo su
Su-arešo, ar kap kitep ten vadinas. Supratau, kad jie ruošia po poros, ar
kiek daugiau metų, iš Generalinio Štabo padaryti kaž ka panašaus į „
Rulią-Drulią“. Atrod viską pasakiau, Vade. Lauk „svečio“ su elektrine
oranžine mopėda. Rek ji sulaikyti. Jis padari toki baisu ir taiklų
šūvį į Liudviką -1 ir 5 karveliuis jo sugromuliavo, -besoutis. Netikėta jis pamati muni ir apmėti kelias „Viktorija“ agurkas ir staigia nėri nuo stogo šlaito. Pradžio galvuojau, kad ant motorinkos, bet ne, -
apsigavau. Jis, kai pamati muni, pritupė ir kaž kap suriaumojo,
pagalvojau, kad taj užvestos motorinkos riaumojims, bet kvaps buvo ne
motorinis, tikra ne, Jis ant stogo paliko šiek tiek  ir kiaušinių su pomidorajs +vėjalio kvapo, tai susiurbiau, paėmiau
analizei į balonėlį, kaip priklauso. Būk budras, Vade. Dar šiek tiek
apie dvi panas ant platformų. Juos yra žinomos feministės  ir buvo
pastebėtos jau anksčiau, prieš du su puse metų, vasara prie Baltojo
tilto, per Vaivorikštinį „Gėlių“paradą. Tuo kart jos su Aušrine nuo
pat aušros iki vakaro su Roku šoko Roką. Tik pagalvok
šturmane, tuo kart pro raitąją komisaro Pasagėlės policijos
užtvaras, du narsuole, Peteris Gražutis su Kuoka peršoko užtvaras,
norėjo su feministėm tik pašokti, bet atsitik taip, ko nenorėtų nei
viens kavalierius. Gieda net pasakyti, apipyli Gražuti Peterį su Kuoka vandeniu iš ištrauktos iš Neries  Tūkstantmečio  varinės „žarnos“, o raitoji policija veiz, - ir nieko nedaro. Teko pėstininkų plicija įsiterpti, ir padėjo Gražutį Peteri su Kuoka perroplioti per tvorą atgal. Kaži kaip būtų, Vade, baigesi? Manau bloga, būtų Strtatsburgs plaktuku trenkęs per
stalą, o gal ir į kaktą.  Kad jį, užubala.
              Tūkstantmečio „žarną“ tebestov, nieks nenutemp, sako laba gera pritaikita pinigams mazguoti. Laba gera skalbas visuoki valiuta, bet geriausiaj tai  Snorinia rublia. Naktimis privažiou šarvots seifs prisijung ir praded skalbti. Pokalbis baigts, Kurmis „Jeronims“

- Dėkoju, kurmi Jeronimal. Už pavizdingą tarnybą reiškiu tau
padėką, bet ordiną kol kas negausi. Eisim iki galo be ordinų ir
medalių. Šturmanas Geležėlė.

          Už parlamento vartų pasigirdo garsus triukšmas.
        -Noriu pas Šturmaną Geležėlę ir pas Generolus. Žinau, kad jie yra čia. -Noriu
boksuotis, noriu bokso.
        - Po minutės- antros buvo atvestas triukšmautojas, ji lydėjo
rauduonanosiukai apsauginiai iš Praveniškių garnizono, šeštojo pulko.  Avedė ir pristatė Genereralitetuj. Pristatė pirmiausiai
šturmanuj Geležėlei, nes jis  buvo arčiau durų, jis jau žinojo apie
netikėtą vizitą. Greitais žingsniais, nesurakintas, už parankių buvo
įvestas netikėtas svečias.

      - Aš tave pažystu, -tarė šturmanas- Esi Šnobelis MerAZas. Tanką
palikaj komisaruj Pasagėlej Užupyje. Mes jį rekvizavom ir panaudojam operatyviniam darbuj vaduojant Lietuvą nuo globolistų siautėjimo. Už tai dėkoju, o dabar ko atsibastei paryčiais su mapėda? Ar  šeima valgyti neprašo? Miega?
Laimingi vaikaj, kad gali ramiai  pamiegoti, sočiaj pavalgę, šiltaj
aprengti, - Atostogauja?. -Pala, pala Šnobeli, o ko tau dabar reikia
gūdžią žiemą su mopėda, o ne su „Buranu“
      - Noriu bokso, -Noriu bokso su generole Dalyte, šturmane, -
pasakė ir... nenuraudo Šnobelis, tik akys sužaibavo.
Matėsi, kad nusiteikęs ryžtingaj, nepasiduos pigiaj, kad ir be tanko, o su mopeda atvažiavęs..
        - Nespėjai Šnobeli, nespėjai. Generolė Dalyti yra jau užimta ir parodė į du
stovinčius generolus Dalytę ir Mstislavičių Lorencą apsirengusius
baltais kimono kostiumais.
      - Aš noriu bokso ir viskas su  Dalyte: -triukšmavo Šnobelis.
        - Paskyk gerbiamas Šnobeli tiesiaj šviesiaj, ką tu nori, ar bokso, ar į nosį?
Ir štrmanas parodė jau į stovintį priešais Šnobelį svečią iš
Kalifornijos Styva Šilgalį.
      -Ne, nebenoriu, ne-ne, nebenoriu: - tarė Šnobelis ir žvelgia bėgiojančiom akim
per miegančius garbius parlamentarus,  jis pamatė mielą, brangų Agnietės Šnobėl veidelį.
Pažvelgė į stovinčius priešingoje pusėje į  klonotus jų partnerius pamatė nebe toki mielą,
daugiau karingą klonotos Agnietės  veidą. Ji laikė špagą ir
lankstė su riešu kairėn, dešinėn, kairėn dešinėn ir duria -Taip, Taip
Taip. Taiko tiesiai įsivaizduojamam šturmanuj Geležėlei į širdį.
Treniruotė buvo šiek tėk aprimusi dėl objektyvių priežasčių: sutrukdė
pretendentų dvikovos, o dabar sutrukdė atvykęs Šnobelis.
Kai Agnietė pamatė MerAZą, džiaugsmingaj sušuko:
      - Ooo, tu MerAZaj. Kaip laiku atvykaj, imk špagą ir kausimės kartu
už Lietuvą be vizijų, brangusis. Tu esi mano ne tik vizija, bet pati
tikriausia realybė ir gyvenimas prie Viduržiemio jūros, prabangioje
jachtoje Pirėjos prieplaukoje, Pirmyn, mano riteri.
Klausosi šturmanas, klausosi Generalitetas, klausosi atvykę pirmieji
pretendentaj į  Kitos Lietuvos be vyzijų pilietiniaj  visuomenininkaj be didelio džoiaugsmo.

        - E. - Numojo ranka Geležėlė ir tarė:
        -Bocmane Krauzeri, pradedame paskutinę kovą už garbę, už tikros
Lietuvos viziją, be Globolistų ir be pykčio.
        -Į arena, -Šuktelėjo bocmanas Krauzeris. -Dziudo imtynės.
Nugalėtojas bus tas, kas suriš priešininką, arba įvarys per šią skylę
į požemius kaip koki Vilkuolakį ar Babą-Jagą.  Varžovaj, du generolaj, Dalytė ir Mstisavičius išėjo į areną
septynius metrus nuo išgriuvusios grindyse skylės. Bocmanas Krauzeris
iškėlė „Mauzerį“- Pykšt.

          Prasidejo žutbutinė dvikova. Varžovaj
pradėjo nuo žvalgybos. Minkštais katinų  žingsneliais
kairėn, dešinėn, palinkę žiūri vienas kitam į akis, stebi kuris
anksčiau mirktelės ir galės griebti už skvernų. Pagaliau Mstislavyčius
neatlaikė aštraus kaip durklas Dalytės žvilgsnio, panarino galvą ir pirmas puolė į
ataką, griebė už rankovių ir bandė pavesti arčiau skylės. Vot gudrumas, nerizikuoja. Geriau abiem kristi per skylę, negu būti surištam juodu diržu. Ištrauks, o toliau bus matyti. Genetrolė Dalytė suprato klastą ir leido Mstislavičiuj pakišti koją, dėja, koja buvo per
trumpa, Dalytė staigiu judesiu dešinėn ir atgal kairėn pervertė
generolą Mstislavyčių ant nugaros ir surietė baranką, pradėjo riesti
kojas už sprando; vieną, antrą ir pastatė Mstislavyčių ant abiejų
rankų:
          - Stovėk ramiai Generole. Ra-miaj prieš bocvmaną Krauzerį ir šturmaną Geležėlę..
          -  Jiezus Marija, Juk tai Kyra iš Afrikos, -pasigirdo šnabždesys iš kampo, kur stovėjo Laukinė obelis apkibusi voisokiais paukšteliais, žvėreliais iš Rašyk lt. pasakų karalystės.   

            -. Bravo, generolė Dalytė, juk tai pergalė. -Bravo. Bravyyyyyysimo.....

            -Taip, tai pergalė, - Sušuko bovcmanas Krauzeis ir pakėlė generolės  Dalytės ranką.
            Šturmanas Geležėlė atsistojo, atsistojo Kapitonas Juozapas, atsistojo
likę Generalinio štabo nariaj, atsistojo užjūrio svečiaj iš
Kalifornijos, atsistojo ir plojo Generolej Dalytej.

        Atsistojo ir Pilietininkų platformos už Kitokią Lietuvą aktivistaj, - tik jie neplojo,
o stovėjo panarinę galvas, kaip prasikaltę berniūkščiai, pakliuvę
oboliaujant svetimose soduose ar Kedainių agurkų šiltnamiuose.
            -Kaip šeškaj papuolę į spąstus Vievio paukštyne, - pridūrė
bocmanas Krauzeris


                        Unti prie gryčios, siukūri mundoliną,

                          Visoms  mergeliems  širdeles susprogdino...