Dabar

Dabar esu nakties tamsoj,
Širdy vėsu, nors nežinioj
Jausmai mani, gal netikri,
O gal kaip tik per dideli.

Dabar mana širdis nyki,
Apsėdo ją liga baisi,
Nei vaistas joks, nei pinigai
Padėt negali jau visai.

Girdžiu kaip tyliai plazda vėjas,
Kaip kalbas mano širdies fėjos,
Jaučiu kaip širdį nuramina
Pirmos tikros meilės vakcina.

O po akimirkos, kitos
Girdžiu šauksmus baisios audros...
Ir uraganai ir žaibai ištyrė širdį deramai.

Išvalė visas kerteles
Ir informavo ląsteles,
Sustabdė rūdžių apsėdimą
Ir pakeitė šiek tiek likimą.