Kaip romantiška žvakių šviesoj,
Kada vakaro valandos slenka,
Kai keisčiausių šešėlių tyloj
Ne, ne žodžių, o žvilgsnių pakanka.
Kai už lango mėnulio akis
Pro užuolaidą žvelgia į vidų,
Rodos, ims ir kažką pasakys
Ar per stiklą įkris iš pavydo!
Man patinka tokie vakarai, -
Laiko žingsniai su žvakėm ištirpsta.
Paslaptingi, nebylūs kerai
Širdyje jaukumu pasigirsta...


Dominija






