Skaičiams [1 dalis]

10.

Po dešimties savaičių sniego
Vėl sunkiai kelsimės iš miego
Ir versimės atgal, nes nebenorim nieko,
Kol žadintuvai velniškai skambės.

Po dešimties pilnų mėnulių
Šiltoj pusny svajonės guli
Ir dreba jos, nes jau vilties neturi,
Tad dar ne dešimt pilnačių drebės.

„Negrįšiu ten, kaip nesugrįžta aitvarai -
Jie krenta, byra tarsi pelenai -
Tačiau kažkur toliau gyvens Jinai
Ir aš Jos mintyse, „ - mana širdis tikės.

Praskries ilgų sekundžių dešimtis,
Nebepavys jų ta naivi mintis,
Jog atsimerksiu, būsiu išimtis -
Ir vėl Jos akys į mane žiūrės.

9 KATINO GYVENIMAI

Plentu praskries automobiliai,
Nuo lentynėlės kris vėl žirklės,
Liepsna kailiuką svilins tyliai
Ir užsitrenks medžioklio pinklės.

Plaučius užlies aštrus vanduo
Ir iškabins vaikėzai akį,
Už kojos čiups kaimynų šuo,
O iš paskos užvers ir žvakę.

Kai liks gyvybė tik viena -
Ta devinta, paskutinioji -
Iltis į kaklą lyg hiena
Suleis nekantriai mylimoji.

MARSO 8-TOJI

Vanduo trapiam vazos stikle
Girdės, kaip džiūva pigios tulpės.
Viena vėl verksi tamsoje,
Nes grįžta varnom baltos gulbės.

Kai rytas praeitį maršina
Ir tyliai nusidėt vilioji,
Vėl saulė naują rytą gina -
Išnyksta Marso aštuntoji.

Girdi, kaip krinta spindulys?
O gal gali užuosti lietų?
Ar laikas grožį nužudys
Tik tam, kad akys vėl regėtų?

7 GARSAI

Aš čia ir man nė kiek nešalta -
Nors Tu toli, girdžiu Tave gerai -
Kaskart iš naujo tarsi pirmą kartą
Mane sušildo septyni garsai.

Klavišais grok, mintim akomponuosiu -
Linguoki tarsi nendrė jausmuose,
Kukliu žvilgsniu Tavų akių ieškosiu,
Nes muzika ne pirštuose, o širdyse.

Melodija nutrūks ir atsistosi -
Audringai Tau vienai dėkos visi,
Bet šypsnis neišsprūs, nes Tu žinosi,
Kaip gimė do ir kur pražuvo si.

6-TA DUOBUTĖ

Nebesėdėk tamsoj - mane paliesk,
Pirštu pajuski manąjį pasaulį.
Aš būsiu Tau dosni, tik pasikviesk -
Ir amžinoj nakty nušvisiu saule.

Įsidėmėk mane - akių nereiks -
Širdis diktuos Tau tai, kas parašyta.
Kas šiandien gyvas, tas pasveiks,
Bet liks randai, kaip žvaigždės lieka rytą.

Tiesa gyva, nors Tu jos nematai,
Tik klysdamas artėji po truputį,
O tai, ką paslėpė ženklai,
Įmint padėsiu aš - šešta duobutė.