Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mano kūrinys AIDS prevencijos konkursui:


Sakoma: “Rašyk, kol yra įkvėpimas, rašyk, kol gali…”

Šiandien buvo nuostabi diena. Aš pasidžiaugiau saule (ji švietė taip ryškiai ir šildė, jau!), grįžtančiais paukščiais (jie mane sveikino klykdami ir šūkaudami, keldami visus metų laikų reinkarnacijos pradžiai), medžių pumpurais (jie sproginėjo iš džiaugsmo ir nuostabos, kad pavasaris prasidėjo taip anksti). Nesugebėčiau nesidžiaugti, tiesiog negalėčiau. Tai per daug nuostabu. Per daug didinga. Viskas tiesiog kvepėjo entuziazmu, pasakos pradžia. Metų pasakos. Vis pasikartojančios, bet kiekvienąkart kitaip. Niekad neatsibostančios. Niekam nepriklausančios. Jokiai liaudies kūrybai. Jokiam žmogui. Tik Didžiajai Kūrėjai Gamtai. Ak, kaip nuostabu!

Sakoma: “Rašyk, kol yra įkvėpimas, rašyk, kol gali…”

Kasmetinis ciklas. Kasmetinis pavasaris. Kasmet jis baigiasi. Kaip gaila. Tačiau viskas, kas tikrai gražu, yra laikina. Net dar labiau laikina nei pavasaris. Nes pavasario kulminacija tetrunka tik akimirką. Vieną vienintelę trumpą akimirką. Jei pavyksta ją pagauti, tai esi tikrai laimingas žmogus. Labai! Bet dar niekam niekada to nepavyko padaryti. Niekam. Aš tai žinau. Neklauskit iš kur, tiesiog žinau.
Šiandien man draugė pasakojo apie “Tikrą Laimę”. “Tai vienintelis būdas pagauti laimę. Kito nėra. ” Taip ji tvirtino. Bet aš labai abejoju. Aš netikiu. Laimę pagauti tegalima vienu būdu. Vienu vieninteliu...

Sakoma: “Rašyk, kol yra įkvėpimas, rašyk, kol gali.. ”

Vasara. Alinančiai karšta. Nenuspėjama. Ji gali išvaryti iš proto. Seniau galvojau, kad vasara turi kulminaciją. Turi Tą Vienintelę Laimės Akimirką, bet dabar žinau, kad Ne. Kokia prasmė gyventi, jei nejauti laimės. Tikros, užvaldančios, neaprėpiamos laimės. Kam gi gyventi dėl tų menkų laimės akimirkų: ”Aš išmokau vaikščioti”, “Aš gavau šokolado”, “Aš baigiau mokyklą aukso medaliu”, “Aš turiu mašiną”, “Aš patyriau orgazmą”, “Aš turiu vaikų”, “Mano auksinės vestuvių metinės”. Kas iš to? Juk vis tiek viskas baigiasi ties: “Mano gražus (arba pigus) karstas” ir “Aš šeši metrai po žeme, ir mano artimieji apverkia mane dirbtinėm ašarom”. Net sudėję visas tas laimingas akimirkas negalėtume pasiekti Tikrosios Laimės, nė aštuoniolikos procentų. Aš tai žinau. Neklauskit iš kur, tiesiog žinau.
Vis labiau svyruoja mano nusistatymas prieš “vienintelį būdą pagauti laimę” pagal mano draugę. Ji atrodo laiminga. Bent jau laimingesnė už mane. Jei ir toliau taip tęsis, aš tikriausiai pasiduosiu.

Sakoma: “Rašyk, kol yra įkvėpimas, rašyk, kol gali…”

Vasara baigiasi. Ji turėjo baigtis. Taip būna visuomet, nori to, ar ne (noriu, noriu, noriu...). Suknista savijauta. Kaip blogai yra žinoti tiesą. Geriau jau Temidė užrištomis akimis, nei jos šaltakraujiškas žvilgsnis tiesiai į tave. Tie žmonės! Tokie kvailiai! Jie nežino! Jie apsimetinėja! Meluoja! Ir sau... Ir aplinkiniams... Ir pasauliui. Vaidina savo rolę. Vaidina laimingus “Gyvenimo teatro” scenoje, o užkulisiuose verkia. Verkia! Verkia krauju. Aš tai žinau . Neklauskit iš kur, tiesiog žinau.
Šiandien išbandysiu” Tikrosios Laimės” receptą pagal draugę. Vis geriau nei amžinai vaidinti. Amžinai šypsotis lyg reklamoje. Amžinai meluoti.
Sakoma:
Ruduo. Man taip gera. Aš vėl matau spalvas. Vėl galiu džiaugtis krintančiais lapais ir lietumi.

“Rašyk, kol…

Aš skrajoju padebesiais. Argi ne apie tai svajojau! Kaip nuostabu. Geriau nebūna . ”Tikroji Laimė’.

yra įkvėpimas,

Taip. Dabar. Dabar aš jaučiu” Tikrąją Laimę”. Visu kūnu. Visa siela. Aš noriu daugiau!

rašyk, kol

Gyvenimo svarstyklės. Po kiekvienos” Tikrosios Laimės “atbėga Tikroji Nelaimė (ir be kabučių). Bet visa tai verta, verta “Tikrosios Laimės’. Viskas.
Man reikia dar! Dar! Daugiau! Prašau! Maldauju! Aš to noriu! Prašau!

gali…”

Aš nebegaliu. Temidė žiūri į mane tuo savo šlykščiu žvilgsniu. Užriškit jai akis! Kas nors! Greičiau! Maldauju! Prašau!
Dar! Dar! Dar!

Sakoma: “Rašyk, kol yra įkvėpimas, rašyk, kol gali. Nes vėliau ateina laikas, kai nebegali. Visada ateina. ”

Kas tu? Drebanti kaulėta mergina... Kodėl tu žiūri į mane nuo to šalto, spindinčio paviršiaus? Tokia balta, pastėrusiomis akimis. Kodėl?
Televizorius? Nežinau, mama, nežinau... Bet tai buvo svarbu... Kas tau svarbiau – laimė, Tikroji Laimė, ar kažkokia tuščia, bedvasė dėžė... Tu, tu irgi viena iš jų... Amžinai vaidinančių ir meluojančių sau... Aš tavęs nekenčiu... Tu nori padėti? Cha! Aš žinau, ko tu nori. Tu nori iš manęs atimti Tikrąją Laimę, štai, ko tu nori! Nes tu pavydi. Aš tai žinau. Neklausk iš kur, tiesiog žinau. Aš tau nepasiduosiu. Ne! jokiu būdu. Paleisk mane!.. Tu daugiau niekada manęs neišvysi.

“Vėliau ateina laikas, kai nebegali. Visada ateina. ”

Žiema. Ciklo mirtis. Reinkarnacijos galas. Kodėl taip šalta? Draugė žadėjo... taip ji žadėjo man atnešti “Tikrosios Laimės”. Aš ja tikiu. Aš lauksiu.
Bet kodėl man taip bloga? Kodėl? Aš jaučiu kažką savyje. Kažką blogo... Jis naikina mane iš vidaus. Graužia ir graužia. Lėtai, bet nesustodamas. Tikroji Nelaimė. Bet aš nugalėsiu. Kai tik ateis draugė. Tereikia tik palaukti. Dar truputį. Nebedaug beliko.
Šalta.
Labai šalta.

“Visada ateina. ”

- Kaip tai atsitiko?
- Na, ją rado benamis, užsukęs į tą namą. Jis pranešė mums apie tai ir mes iškart atvykome.
- Nuo ko ji mirė?
- Gydytojai tvirtina, kad nuo išsekimo ir šalčio. Ši mergaitė, pasak jo, badavo jau savaitę ar net daugiau. Ji buvo narkomanė, visos jos rankos subadytos. Pasak gydytojų, ji vis tiek nebūtų išgyvenusi, nes sirgo AIDS. Spėjama, kad užsikrėtė nuo kito narkomano, panaudojus tą patį švirkštą.
- Ačiū, - pasakė reporteris ir nuskubėjo į mašiną. Buvo taip šalta, kad negelbėjo kailiniai.
Policininkas nulydėjo jo mašiną akimis. Atsiduso, iškvėpdamas gniūžtukę garų ir įsėdo į mašiną. Užvesdamas ją, jis dar kartą atsiduso. Garai veržėsi net mašinoje. Dabar jis turėjo pranešti žinią mergaitės tėvams. Sunkus darbas.
Jis nuvažiavo vis negalėdamas išmesti iš galvos to reginio. Mergaitės vaizdo. Ji sėdėjo tame apleistame name. Ant grindų. Atrodė visiškai rami. Ji net šypsojosi. Šypsojosi lyg pagavusi laimę. Jos mėlynos, šaltos lūpos. Jos buvo sustingusios. Šypsojosi... Tada ji jam atrodė labai graži. Lyg angelas. “Pasmerktas angelas”, – pagalvojo jis tada. Kažkas siaubingai gražaus arba gražiai siaubingo. Bet tik akimirką. Kitą akimirką ji jam buvo paprasčiausia sušalusi narkomanė. Bet jis užfiksavo. Jis prisiminė. Su niekuo nesidalino šituo vaizdu. Bet prisiminė jį visada. Tai buvo kažkas ypatinga. Akimirka, kai jis KAŽKĄ suprato. Sąmonė nesuvokė ką, bet tai nebuvo svarbu. Kažką ypatingo. Kažką svarbaus. Kažką TEISINGO. Kažką, ko daugiau niekada nenorėjo išvysti.
Ir neišvydo.
2003-11-19 16:54
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-29 21:33
Geminide
Įdomu... Liūdna... Rimta... Gyvenant šia akimirka, nereiktų laukti tos vienintelės laimės akimirkos... Gyvenimas ir taip gražus...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-22 23:23
balta avis
verta gyventi ir del vieninteles laimes akimirkos.............
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-20 17:39
Tylinti
Ta mintis einanti per visa kurini:RASYK KOL YRA IKVEPIMAS ...na si mintis man taip uzstrigo,kad pagalvojus ar verta isikelt i megstamiausius,pasakiau:verta.Ir tikrai visada ateina laikas kai nebegali.I megstamiausius:) /////
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-20 16:51
ATL
ATL
Man ta mergaite patiko (svajotoja)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-19 21:24
heroinas
visgi baigėsi įkvėpimas.. :)
o tikrai laimės akimirkos nieko vertos?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-19 19:00
mersy
saunuole!:D man patiko. o ta pastraipa paskutine tai visai tinka:P
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-19 17:11
Domas
Aktualu, meniška, vaizdinga :) Sužavėtas.

Mano nuomone "Tikroji Laimė" - per daug tiesiogiai pavartota, buvo galima ir vaizdingiau :) Ir paskutinė pastraipa iškrito iš stiliaus, suardė kerus. Bet, turint galvoje teksto temą/paskirtį, ji turbūt būtina.
/////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą