Dar kartą,[ kai kam skiriami], akrostichai

Aušros paukštis, atskridęs iš žvaigždės,
Užmigs ant šilto tavo delno.
Dar daug naktų jisai galės
Ramai sapnuot svajingą tango.
O tu - nežadink jo... tegu sapnuoja
Neužmirštuoles prie pat Žvelgaičio kalno.
Esi jauna, tyra, graži
Ir dar surasi savo laimę.

              <<  >>

Laiminga būtum, jei galėtum
Obels žiedais papuošt jam kelią.
Reikėtų - akmenis visus surinktum,
Eitum visur kartu [ jeigu turėtum galią].
Tikrai žvaigždžių vainiką jam nupintum:
Atėjusiam, Mažam Žmogeliui.

            <<  >>

Raudančion dykumos žemėn
Atsimušė sušalusi žvaigždė....
Išsiilgęs namų slenksčio, piligrimas
Mylinčiom rankom pakėlė ją,
O pakėlęs priglaudė prie karštos širdies
Nuramino, paguodė, sušildė
Delnais tvirtai suspaudė,
Atsiduso...
Ir sviedė atgal į dangų.