Nepaklaustos datos
tau neturi rūpėti.
po dvylikos traukiniai
ima tuštėti
ir žmonės svetimai
įsitaiso prie lango.
Gal tik nebepaklausia
kas, kodėl. Tylu.
Nes dabar neperžengiamas
„jau po dvylikos”,
kai daros negera.
Prisiglaudus prie
durų nematomai
verki už nieką.
Už mažą suplėkusį
gimtadienį.
Kai dar viena data
nedrąsiai atsidūsta,
pasmerkta išnykti.
Po dvylikos,
kai traukiniai
alsuoja lygiai
lyg miegantis žmogus.