jis ir ji galbūt susitiks pirmą kartą
kojos plevena kaip prometėjo paleistos ugnelės
šalnos gūdesy
žingsniukai aidi kaip sumušto berniuko
aimana nakties vidury
jis ir ji artėja vienas prie kito
jausmai glamonėjasi šaligatvių ilgesy
jis ir ji jau nebetoli
jis skaičiuoja ant nosies krintančius šlapius drugius
ji dėlioja žvaigždžių kvadratinius žybsnius
abiejų širdelės tvinksi regio ritmu
akelės spindi vanilininiu saldumu
jis paskendęs karčių dumblių tamsoje
ji pakilus dangaus varinio stogelio švilpesy
jį ir ją teskiria AUKŠTOS MORALĖS gatvė
kai kelią staiga jų praskiria Raudona jūra
sausrą padaranti laimingiems susitikimams
jis keliauja purvinųjų žibintų kvartalu
ji gi užsuka į proto stygių dvelkiančią vienatvės būtį
dabar, po dešimt metų
jis tupi kažkieno vonios kambary
vidų atiduodamas klozetui
ji bučiuoja nuseilėtą Dievo būstą
atsiklaupus tarpdury
laižo keliais apsiteršusius slenksčius
kodėl taip atsitiko