brutaliai sapniškas

Šaltis lėtai skverbiasi
į kūną
neužkertamos erdvės
pėdose ir kulkšnys
gelia

basa lipau laiptais
akmeniniais
veidai žiūrėjo
akmeniniai
ir akmenys po kojom

iš lėto viskas tampa
akmeniu
šaltu ar dar

šaltesnis mano pačios
veidas
kūnas
pirštai jau praranda spalvą
lūpos mėlynos

apanka lai žmogystos
sintetiniais drabužiais
man jų
draugystė
it labdara

dabar suskaldysiu
jūsų mielybę
laiptus akmeninius
tegul

pabyra kopos
tegul
dangus nugriūva

kas berūpi
akmeninėm kojom
ir
ledinėm lūpom
bespalvio kūno
būtybei?