Iš valandų kambary

Ant stalo voliojasi kaštonai,
siūlų ritės, aplikacijų skiautės...
Tulpė iš turgaus,
budinčio ligi išnaktų,
buvo sulinkus, susikuprojus -
dabar atsitiesė
Kalėdų augalas,
Opuncija, sakė pardavėja baltsruogė,
nors žinau, enciklopedijoj
kitaip parašyta,
išskėtus nekaltai iškruvintas
laprankes maldai - nemaldai
gal atgailauja
Sakiau, kad tylu nebūna,
o dabar dūstu
nuo visų nekalbėjimo
Daiktai nesileidžia sumėtomi -
mitriai atstato man
savo išraiškingus randus
Lūžius, nuotrynas, šviesplėmius
kaip suprantu,
jie bylot man kažką turėtų
Bandau pagaut
nubėgusią kojinės akį
O, rodos, girdžiu sirtakį...
Pasirodė
Kaip kitaip
Maudžia kaulus
Einu, manau,
aviečių stiebų pasilaužyt