Ką reiškia prasmingai nugyventi gyvenimą? Ar tai yra uždirbti milijoną, pastatyti imperiją, užkariauti kitas tautas? Ar tai reiškią sukurti gėrį aplink save ir prasmę? Pasaulyje yra tiek daug grožio ir nuostabos, bet viskas labai trapu... Labai lengvai dužtą paukščio kiaušinis, labai lengvai plyšta rožės žiedlapis, labai lengvai sugadinami santykiai tarp žmonių... Iš sudužusio kiaušinio neišsiris paukštis, kurio skrydžiu ir giesmėmis grožėsis daug žmonių. Rožė be žiedlapių nustos kvepėti ir kerėti mus savo nuostabiu kvapu. O sugadinti santykiai gali įžiebti beprasmį karą tarp kaltų ir nieko nekaltų žmonių. Tiek visko galima sugriauti vienu veiksmu... O sukurti kažką prasmingo labai sunku. Paukščiai turi pakankamai. Jie turi gražias plunksnas, stiprius sparnus. Jiems nereikia sudėtingų mašinų. Jie pasiima kiek gali ir atiduoda kiek gali. Gėlės dabinasi gražiausiais apdarais be dizainerių pagalbos. Jos žavi kiekvieną, tiek tą kas gėles mėgsta ir kas nemėgstą. Jos pasiima kiek gali ir atiduoda kiek gali. Mes turime daug gėrio ir meilės širdyje. Jei visai tai atiduotume sukurtume daug gražesni ir geresnį pasaulį...
Mintis aktuali, tiktų ir rimtam publicistiniam straipsniui ir lyriniam kūriniui, bet štai ir tokia tamstos sukurta opozicija, naudojant abi technikas gan įdomiai skaitosi."Jie pasiima kiek gali ir atiduoda kiek gali"- pagauliausia mintis,- labai gražu...
Vienas trūkumas užkliuvęs, skaitant- ar ne per dažnai vartojamas žodis "žmonės"? Manau, kai kur galima be to apsieiti, vis gi kalbama apie "davimą ir gavimą" -žmogiška prigimtis pati savaime aiški.. Visumoje- labai vertingas kūrinys. Ar sulauksime daugiau? ar '12 liepa buvo paskutinis pasispardymas ?:D