Joniškėliui

Vakaras gaubia miesto kaštonus,
Saulelė jau pataluos,
Tilsta putpelės šauksmo vargonai.
Ilgisi parkas tylos.

Žodžiai pakrantėj rimsta, nutrūksta,
Upėj paskęsta daina.
Tolyje kyla balzganas rūkas-
Juo užsiklojo diena.

Klaidžioja mintys senom alėjom,
Rangos palaima širdy.
Prieblanda slenka, o eilės liejas...
Tau jas skiriu, ar girdi?

Tau, mielas mieste, parko ramybė, -
Šitiek tavy paslapties!
Vakaro vėsos pievom atbrido,
Pirštais drėgnais glamonės.

Tau, Joniškėli, tai, kas geriausia,
Sėkmę lai siunčia dangus,
Dulkes nuo veido Mažupė prausia-
Ženklins garbingus metus!