Ir kiti, kurių čia nėra

Vaikas įžiebė ugnį,
Ši – šventesnė už mūsų karus,
Tai proga nepaisyt atstumų,
Panašumų tarp – „buvo ir bus“.
Ir taip stipriai plečiasi ribos:
Mylimųjų žmonių vis daugiau...
Vis daugiau tos akimirkos pinas,
Susiliejant su sodžiais dangaus.
O naktis ir diena plukdo mintį,
Iš kažkur į kažkur eilės juda greta,
Mano žmonės atrado, kur ir vėl reikia gimti,
Kad tik būtų arčiau, netoli, ar šalia.