Kaleidoskopas

Dangaus taškelių spiečius
Sulieja šviesos spindulį,
Praskrodžia
        Atmosferą,
        Litosferą,
        Visas kitas
        Būties ir nebuvimo sferas.

Prasismelkia iki
Smulkiausios
Dalelytės virpesio

Ir tvyro tarytum oras,
Tvankuma apsunkęs,
Tūkstančius-milijonus-milijardus
Metų ar gyvenimų,

Kol jų šešėliai
Išsprogsta kartą
Paukščiais, žuvimis,
Feniksais ar nimfomis,

Likimo deivėmis —
Šakelėmis didžiausio medžio,
Pumpurais spalvų,
Garsų ir nujautimų.

/

Kiekvienos deivės akyje
Po žuvį plaukioja,
Kišenėj — po peleką.

Išskrodusi tą žuvį,
Papiruse atranda
Pramačio užrašytą
Sutvėrimą

Ir tveria, pertveria
Visus ir viską
Ne vieną kartą
Ar apsirikimą

Sulieja taškelius į visumą
Ir vėl naujai išbarsto.