Užmerkiu akis ir tegaliu galvoti apie tave, jaučiu, kad dar tu manyje, veiki mano odą ir kaulus, smegenis ir plaučius, bet po truputį palieki mano menką kūną ir savo nuodėminga ranka trauki iš manęs, šventvagiškas malonume, ir vėl sraigteliai pradeda suktis, o drąsa menkti. Palieki nematomą bučinį ant apatinės lūpos vidurio, kai priverčiu tave prisiliest. Iš pradžių stengiuosi švelniai, švelniai atitraukiu, mėgaujuosi kiekviena akimirka ir rausvo liežuvio galu paliečiu tavo uždrausto bučinio vietą. Akys pačios merkiasi iš malonumo ir žinojimo, kad jau tuoj, tuoj. Tavo skonis pasilieka ant liežuvio ir ištirpsta burnoj, kūnas įsitempia reikalaudamas dar. Saldus malonume, ne skonio prasme, ateik pas mane. Pražioju burną ir jau visai, visai šalia.