Ekspromtas traukiny

Vibruoja  kadrai – katės ir suoliukai,
Tokie, kad įmatyti vos  gali,
Ties vienišais namais pilki senukai rūko –
Aplink juos  naktys  kvepia lietumi.
Jaukiam  kampe nematomas šešėlis,
Kuriam eilėraščius  balsu skaičiau, -
Parodo pirštais, kad nesusivėlinčiau
Išlipt ir gelbėtis į alsų glėbį tau.
Bet aš klimpstu  atgal į siaurą gultą
Net nesuvokdama, kodėl dažnai – stotis,
Kodėl baisu minioj rytais prapulti,
Bei nuostabu keliauti, kai naktis.