neramiais vakarais
prieš ekraną
išlendantys
snapai
kapoja
gyvenimą
šiandien
prisirpusios vyšnios
kaip trešnės
suvirškintos
papuošė mano skrandį
o parvežė
brolis ne medalį
ne auksinį
šokoladą
saldų,
begalinį
ir diena lyg bambukas
rusvai
gelsva
kieta
ji praėjo
kaip kelias
miško
gale
ir pasibaigė nuotaikos
liko
viena, tik kita
tik netikras
mano širdies garsas
atsimuš nuo pagalvės
šiąnakt
bet nutils
vos
užmerksiu akis
ir nutilsiu
ir įkvėpsiu paskutinio
nemigos oro
o vėliau
kaip paukštis
pašautas
krenta į žemes
aš užmigsiu
ir sapnuosiu
žiogų kautynes.