taip, kaip turi būti...

Atiduok
- sakau tau -
mano subliuškusį laiką,
kaip muilo burbulą
ant tavo skruosto...

Baik pardavinėti
mūsų bučinius
turgaus triukšme -

Pakankamai prisižiūrėjom anonsų -
ne savo akimis
(kiekvienas turintis nuomonę
mums numatė galimas ateitis)

jiems nė motais kad po truputį
einam iš proto

dėl to

Neduokdie išnaudotum savo limitą
Tai ką gi?
Ekstremalių pojūčių tektų ieškot
Antarktidoj
(beje tai viena būsimų ateičių,
pasak tavojo ego)

bet vis tiek
Juoko Princas
ant mulo atjoja
priklaupęs klijuoja
šypsnius mano lūpų kampučiuos
ir spragteli pirštais -
na, stenkis, vaikuti...

galvoj nebesutelpa
žodžiai ir frazės,
anonsai, fantazijos,
vizijos menamos...

tiek daug išgyventa
ir šitiek suklysta,
bet švieslentėj užrašas
bėga ir žybsi...

yra taip kaip būti privalo
- tu puikiai žinai -
ir jokio anonso nereikia visai

- taip, kaip būti privalo -
klausyk atidžiai -
nei princo, nei fėjos
nepadės čia kerai...