Matyt dėl to, kad nebuvau, kai šitas šedevras buvo kuriamas, bet man Čiupakabra gilesnis atrodo. Šitam trūksta... fantastiško polėkio, pernelyg žemiškas.
Tuomet, kai saugumas įsilauš į jūsų subjektyviojo orumo ryšių tinklus be jokių pretenzijų ir juos suardys – nenustebkite, jei jiems tebūsite tik vargšas įskaudintas individas.. jūs, arba jūsų mylimiausieji..
Atskirų grupių, kurias sudaro ne kokie nors amorfiniai vienetai, o atskiros lytys/ individai/ individualybės/ asmenybės santykiai yra analogiški lyčių santykiams. Jūs niekada kitai lyčiai, su kuria turite draugiškus ar meilės ryšius, bei norite juos išsaugoti ir puoselėti, pažindami jos būdą bei polinkius, neignoruosite jų ir neteiksite siurprizų, kurie būtų nemalonūs ar atgrąsūs, ir būsite jautrūs ir subtilūs bei tausojantys. Išties avigalviška yra ignoruoti poetų mūzą, kuri jiems yra mylimoji ir atsainiai iš jos šaipytis. Tai tolygu pačios meilės nužudymui, kitaip tariant meilės ryšių suardymui. Galite šaukti kiek norite Hari hari hari rama-aa...., moralizuoti, vaizduoti toleranciją ir demokratiją tačiau tai tebus melagingas deklaravimas bei dangstymas kad ir pačiomis taikingiausiomis nuostatomis grindžiamų pseudo vertybių – meilės energija visados teka ten, kur nori ji, o ne kur norite jūs... Nes meilė ir draugystės yra ne tik prakilnios, bet ir įnoringos deivės... Kai esi vieningas su jomis, priklausai visumai, o ne grupuotėms. Juk visuma visuomet pranokesnė, nei paskiri grupiniai interesai..., kad ir šiuo atveju grupės/kolektyvo statuso nevykęs ir nepatrauklus pademonstravimas...
Poetai nėra nei kalti, nei nekalti. (Nebent kiek prikalti). Poetai tiesiog nesugeba kolektyviai pasidžiaugti, kad yra Rašykuose vieningų grupuočių. Juk buvo galima tiesiog atlaidžiai šyptelėti užuot grūmojus kumščiais. Ir tada patys pasijustumėte didesnės Visatos dalimi.
Bukučiui. Šnekate nesuvokdami, ką. Sugrąžinkite vaikams ir pasauliui nekaltą savimonę - esminį dieviškąjį principą., ir nebereikės jokių draudimų ir tabu, po kuriais slepiate ydngą savimonę. Kol to nepadarysite, neturėsite amžinosios gyvasties, jus lydės net tik žmogiškasis piktumas, bet ir dieviškoji rūstybė, todėl būsite gimdomi į šį užmaršties pasaulį, ir gyvensite vis blogiau ir blogiau tol, kol nenušvisite. Šypt