Akimirkos neišsipildymas

pro praviras balkono duris
įsėlina vėsos šešėlis
susirango kojūgalyje
žiūri didelėmis akis
kol žvilgsnis pasiklysta migloje
tylu net skauda
tik naktinis traukinys
pilnas nebuvusių akimirkų
išpučia dūmus ir uždengia
vienintėlę žvaigždę
tavo danguje šiąnakt
ji nedrįso sušvisti
nedrįso priminti
apie tą traukinį
kurio laukėme
kad numalšintume
akimirkos troškulį