musė kontempliuoja ratą

Buda toks mielas
Ganešiukas

užsimerkęs po figa
parietęs kojas

šypso

čia priena Jėzus:
Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus

fignia

paskui Jėzus išvaiko prekijus
Budai ir Alachui nekokios dienos,
bet mano draugelis budistas
jau grįžta iš daugiadienių, tad
atgal prie lotoso:

tai išties žavus
narcizas
amžiams slystantis
ežerėlio paviršium
sekantis savo dangaus atspindį
žuvų akeles
nė nesiliesdamas

kelias deimantais klotas
paviršiaus įtampos tokios
svaigios, jam ima rodytis

kad Alisa netiesa
kad alsiai banguojančios
jūržolės melas, kad Cthulhu
nėra; taip pat kad visi
Ikarai dūžtantys Challenger'iai
kaukiančios į pakaušį įsirėmusios
žvaigždės tik bebalsiai vaikai

verkiantys nesamo,
mat daugiau nieko
nėra tik dvasingas bulvių
skutimas nieko daugiau
ir taip kas diena
kasnąkt
sapnai nieko neliečia
dievai neįdomu

musė leidžiasi
ant budos skruosto

lėtai supas kartu
su lotosu

aišku reikia pažymėti
tai labai
sveikatinga
šitaip suptis
nešokinėti
nenardyt
humaniška
padoru
kvėpuoti lėtai
saugoti kūną

nemokamas Tibetas* kviečia,
matyt geriau nebūna

musė ropoja
straubliuku liečia
kvepia kiauliena
(kažkas jam padovanojo)

o gal grybais
(nesutinka tradicija)

visa tai aišku fikcija
o gal ir ne

ir musė nuskrenda
ir Budos nėra.



-------------------------------------------
*Mk 11, 11–25
*free tibet