Žiogas ir mergaitė

Jau seniai aš saujoje laikiau mažytį žiogą
Šokinėjantį svajingai tarp žolių
Paslapčia pradingstantį kentėti
Ir sugrįžtantį rytais ieškot svajų

Jau seniai aš bėgau pasitikti
Pievomis atskriejančių žalių šoklių
Čirškiant žiogui proto sargas miega
Basos kojos drąsiai ieško debesų

Jau seniai norėjau pasiklysti
ten kur grįstas kelias virsta takeliu
Ten kur paslėptas natų pluoštelis
Smuiko stygose pavirsta stebuklu.

Jau seniai norėjau
Ir aš pavirst žiogu.