Kokie mes silpni, vargetos žmonės,
kas rytą lengvai pamirštam svajones,
kavos puodelis ir kylam i kovą,
rutina kuliais verčia iš lovos.
Aukso grandinėm veržiame sprandus,
gaunam šiek tiek, o kiek mes prarandam?
svajonių salą potvinis supa,
kelkis ir eik į darbą tu s*ka.
Žodžiai išsprūsta ar viduj pasilieka,
rankos nusvyra, nebepasiekia,
balta akyse, juoduoja siela,
veržiasi kilpa, darosi miela.