Norėtum tu pakilt aukštai
Kaip margas, margas paukštis.
Išskleist sparnus ir sklęst tenai,
Kur nebaisus tau aukštis.
Norėtum tu panert gilyn
Į šaltą jūros gelmę
Nuplaukti bangomis tolyn,
Kur nieks tavęs nelaukia.
Galėtum sugalvot daugiau,
Bet kam tai visa rūpi?
Supraski, vaike, pagaliau
Svajonėj neužtruki...


_Abraitytė_


