Ai užteks čia tų nesąmonių
Kiek galima vien kevalus tik triauškinti
Kai neprinokę riešutai toli gražu
Šiais laikais nė pasisotinti nebeįmanoma
Nusipirksiu mišką
Iškirsiu medžius
Ir sėdėsiu sau išsidrėbęs kojas ant medinės komodos užsikėlęs
Toliau triauškinsiu riešutus
Nesvarbu kad neprinokę
Svarbu kad mano svarbu kad man man man
Ir su niekuo nesidalinsiu
Nes niekam apskritai nebeįdomu
Nei kur tas miškas nei iš kur riešutai
Svarbu kad yra nuo ko pasislėpti
Neduok die su kuo nors reikėtų grobiu dalintis