Prie švėkšnalės ežero, gyveno 3 mergaitės kurios labai mėgo žaisti slėpynių, tad vieną vakarą jos neužmigo ir tiesiog išėjo į lauką susitikti. Susitikusios pirmoji mergaitė prabilo:
- Kur tiek ilgai buvai Eliza?
Eliza atsakė:
- Motul supyko ir išeit negalėjau.
Prabilo ir trečioji su savo pasiūlimu:
- Žaidžiam slėpynių?
Visos vienbalsiškai sutiko.
Naste skaičiavo iki 100, visos mergaitės pasislėpė, Nastė išėjo ieškoti prie ežero.
Eliza pasislėpė pamiškėje, Simona prie tos tvoros atsitūpusi žiūrinėja pro plyšius ir staiga - Atėjo jos mama, išgąsdinta Simona liko atsitūpusi ir pirštu sau bakstinėjo į lūpą, kaip genys į medį.
Mama netikėtai paklausė:
- Kur yra Eliza?
Simona atsakė:
- Mes visos žaidžiam slėpynių, ji turbūt pasislėpė prie malūno, pamiškėj.
Ir Simonos mama išėjo ieškoti.
Mama grįžta ir tarė:
- O kur Nastė? Niekaip nerandu aš jų, einame paieškoti.
Mama pasikvietė Nastės ir Elizos tėvus ir pradėjo paieška.
Po dešimties minučių...
Visi jau vos nepraradusiais balsai ūbauja:
- Eliza, Nastė kur jūs?
Po trisdešimt minučių...
- Girdėjot? - Sušuko Elizos mama, nuvargus.
Ir greitai visi pradėjo bėgti prie ežero, jos jau netekusios sąmonės- pluduriuoja. Elizos tėtis nėrė į ežero vidurį, o tuo tarpu mama skambina pagalbos telefonu. Po penkių minučių atvažiavo medicinos darbuotojai, jie labai greitai apžiūrėjo ir vežė mergaitės į ligoninę su mergaitėmis važiavo ir tėvai, kurie verkė žiūrėdami į jas ir negalėjo nusustoti verkšlianti.
Praėjo trisdešimt minučių, o gydytojas dar apžiūrinėja, netrukus išėjo jis iš tos mažytės palatos ir pasakė:
- Eliza yra silpnos būklės, o Nastė yra komoje.
Išgirdė tėvai pradėjo verkti ir kalbėt poterius.
Po ketverių, penkerių mėnesiu...
Mergaitės atsibudo. Susimąsto ir tarė Eliza:
- Kas man buvo?
Tėvai apsidžiaugė tarė:
- Kas buvo tas pražuvo, man laimingiausia ši akimirka iš visų, kaip jautiesi?
Mergaitė apsidžiaugusi taip pat tarė:
- Man yra viskas gerai, aš jaučiuosi laimingai, todėl, kad tu esi laiminga.
Mama pabučiavo ją, apkabino ir laiminga tarė:
- Aš tave myliu.